Shkruan Lekė Preēi - Tė dielėn e kaluar (27.01.2013), nė lokalet e Shoqatės Humanitare “Nėna Tereze” nė Göppingen Tė Gjermanisė, u mbajt njė takim pėrkujtimor me rastin e vdekjės sė Prof. Mr. Mazllum Hasimja. Para shumė bashkatdhetarėve, kolegėve, miqėve dhe familjarėve tė Prof. Mazllumit. U evokuan kujtime nga puna e pėrbashkėt nė mėrgim ku jetonte qė disa vite Prof. Mazllumi me familjen e tij. Qė nė fillim, Kryetari i Shoqatės Humanitare “Nėna Tereze” nė Göppingen dhe i Kėshillit tė Prindėrve tė Shkollės Shqipe, subjekte kėto tė organizuara qė veprojnė qė disa vite me shumė sukses, Jahja Gashi, paraqiti nė fjalėn e vetė hyrėse arsyen e kėti takimi pėrkujtimor, nė shenjė rrespekti pėr jertėn, vepren dhe punėn e pėrbashkėt qė kemi pasė me Prof. Mazllumin qoftė nė kuadėr tė Shkollės Shqipe dhe tė aktiviteteve kulturore nė kuadėr tė Shoqatės.
Njė biografi tė shkurt, pėr jetėn dhe veprėn e Prof. Mazllumit e paraqiti, ish studenti dhe kolegu nė Shkollėn Shqipe nė Göppingen me rrethinė, Sylė Sylaj. Ai tha: “Mazllum Hasimja u lind me 4.01.1934 nė Gjakovė. Shkollėn fillore, gjimnazin e ultė dhe shkollėn normale i kreu nė qytetin e lindjės. SHLP-nė e mbaroi nė Shkup kurse Fakultetin Filozofik, degėn Gjuhė she Letėrsi Shqipe i kreu nė Prishtinė nė vitin 1965. Nė vitin 1985 mori titullin Magjistėr i Shkencave Albanologjike. Fillimisht punoi nė disa shkolla fillore tė rrethinės sė Gjakovės dhe nė Gjakovė, nė Shkollat e Mesme tė Gjakovės. Nga vitet 70-ta ishte ligjeruaes nė Shkollėn e Lartė Pedagogjike “Bajram Curri” nė Gjakovė dhe nė Shkollėn e Lartė Pedagogjike nė Prishtinė ku ligjeroi lėndėn Gjuhė e sotme shqipe-Sintaksė dhe Metodikė e gjuhės dhe letėrsisė shqipe. Nė vitin 1981-83 ishte Prorektor nė Universitetin e Prishtinės. Mazllum Hasimja ishte i pėrgatitur profesionalisht dhe me njė kulturė tė gjerė pedagogjike, sidomos nė fushėn e gramatikės sė Gjuhės Shqipe, ku dha njė kontribut tė rėndėsishėm si autor tekstesh mėsimore, recenzues, lektor dhe autor i shumė artikujve profesional. Ėshtė bashkautor i tekstit mėsimor GJUHA JONĖ, GRAMATIKE E GJUHĖS SHQIPE Kl. VII pėr shkollėn fillore 1983, dhe Sintaksa e gjuhės shqipe Kl. II pėr shkollat e mesme ku nga juria profesionala ėshtė shpallir si libri mė i mirė i vitit 1989 dhe pėr kėtė ishte nderuar me ēmimin “Naim Frashėri”. Nė bashkpunim me Ahmet Kelmendin hartoi edhe dy libra tjerė shkollor pėr nmevojet e studentėve, Gramatike e Gjuhės sė sotme letrare shqipe- Sintaksa e fjalės dhe Gramatika e Gjuhės sė sotme letrare shqipe- Sintaksa e periudhės. Ishrte njohės i mirė i tė gjitha hallkave tė arsimit nė Kosovė. E dhe kur erdh pėr tė jetuar nė mėrgim, gjegjėsisht nė Göppingen, e shqetėsonte pa masė gjendja e fėmijėve tė mėrgimtarėve nė mėsimin e gjuhės amtare dhe pėr kėtė arsye me shumė bashkatdhetarė, dashamirė tė Shkollės Shqipe, nė vitėn 1997 filluam me mėsimin plotėsus pėr fėmijtė e mėrgimatrėve tanė. U angazhua me vullnet dhe dėshirė shumė tė madhe nė kėtė drejtim”.
Veprimtari i mirėnjohur nė ēdo aktivitet kulturor dhe kombėtar Xhafer Leci evokojė disa kujtime gjatė aktiviteteve tė pėrbashkėta qė nga viti 1990 atėherė kur janė njohur sė bashku. Nuk ka pasė ndonjė aktivitet kulturor dhe kombėtar qė ėshtė organizuar nė kėtė pjesė e tė mos ketė marrė pjesė Prof. Mazllumi. Edhe pse nuk ishte antar i asnjė partie politike. Prof Mazllumi merrte pjesė nėpėr mbledhjet e Aktiveve tė LDK-sė me tė vetmin qėllim qė tė kontribojė nė organizimin sa ma tė mirė tė mėrgimtarėve. Kemi marrė pjesė nė ēdo promovim tė librave qė janė organizuar nė kėtė anė. Pėr kėtė arsye thėmė me zemėr tė qilter: I lehtė i qoftė dheu i Kosovės. Edhe Hamza Halabaku me shkrim evokojė disa kujtime qė nga viti 1973, atėherė kur nė kuadėr tė Pleqisisė sė Arsimit nė Prishtinė ishm njoftuar me Prof. Mazllum Hasimen. Ēdo takim me kėtė pėrsonalitet linte pėrshtypjen e njė intelektuali tė mrekullueshėm. Dhe si i tillė, ishte i pėrgatitur profesionalisht dhe i paisur me njė kulturė tė gjerė prej pedagogu. Me njė fjalė ishte shumė njerėzor.
Nė kėtė takim pėrkujtimor, folėn edhe Asllan Dibrani, Sylejman Aliēkaj, Mal Myrtaj, Ndue Lekaj, Selami Morina etj. Nė emėr tė familjės Hasimja falemnderoi Asllan Boshnjaku.